Ugdomoji aplinka

ĮRENGTI RAMYBĖS, TYLOS KAMPELIAI TIRKILIŠKIŲ – LOPŠELIO DARŽELIO GRUPIŲ ERDVĖSE

Lietuvos Respublikos Seimas 2020 metus paskelbė vaikų emocinės gerovės metais,
norėdamas atkreipti visuomenės, ugdymo įstaigų dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą. Dėl šios
priežasties ugdymo įstaigų pedagogus įkvėpė ir paskatino kurti įvairias nusiraminimo, tylos erdves, kurias
vaikai galėtų pasiekti ir jomis pasinaudoti iškart panorėjus ar prireikus. Ne išimtis ir Tirkiliškių lopšelis –
darželis, kurio pedagogai stengiasi atsižvelgti į visų įstaigos vaikų individualius poreikius, jų emocinę būseną,
savivoką ir kūrimą ugdytiniams saugios, jaukios aplinkos, o tai įtraukiojo ugdymo kontekste tapo dar
svarbiau ir aktualiau. Džiaugiamės ikimokyklinio ugdymo mokytojų pastangomis ir kūrybiškumu kuriant
ramybės, tylos kampelius Tirkiliškių lopšelio – darželio grupių, miegamų erdvėse.
Ramybės kampeliuose – ugdytiniai nusiramina, atsipalaiduoja ir atsikratę neigiamų emocijų, prisijungia
prie likusių grupės draugų, tęsti ugdomąsias, žaidybines veiklas. Kiekvienas vaikas darželyje gali išreikšti
norą pabūti nusiraminimo erdvėje, tačiau kartais ir mokytoja pasiūlo vaikui ten apsilankyti, pamačiusi, jog
vaikui liūdna, jis suirzęs ar šiuo metu yra blogos nuotaikos.
Šias atsiradusias ramybės, tylos erdves Tirkiliškių lopšelio – darželio patalpose teigiamai vertina ne tik
pedagogai, bet ir patys ugdytiniai. Ugdymosi procesui padeda ne tik pati nusiraminimo erdvė, bet ir joje
esančios priemonės, veiklos. Šias priemones pedagogai, pasikonsultavę su darželio psichologu, gali pritaikyti
savo ugdytiniams pagal jų amžių ir poreikius.
Tarp vyresnėlių parinktos įvairesnės priemonės – tai kinetinis smėlis, optiniai stiklai, smėlio laikrodžiai,
masažuojantys kamuoliai, šviečiantys stalai, knygos ir pan.
Mažesniems vaikams priemonių nėra tiek daug, tačiau visos jos veiksmingos – tai masažiniai kamuoliai,
trepsėjimo kilimėliai, pop-it, piešimo priemonės, iliustracijos ir pan.
Ramybės kampeliai išties naudingi aktyviems vaikams taip pat, kurie turi elgesio, emocijų sutrikimų ar kitų
specialiųjų poreikių. Pedagogai pastebi, jog individuali veikla ar atsiribojimas nuo kitų grupės vaikų
ugdytinius nuramina ir padeda ugdytis savarankiškai.
Reiktų paminėti, kad „Ramybės kampelyje“ esančios veiklos nėra žaidybinis elementas ar bausmė. Šis
kampelis skirtas vaikams, kuriems tuo metu reikia nusiraminti ir mokytis atpažinti, įvardinti, tinkamai
išgyventi savo jausmus, užplūdusias emocijas. Geras savo ir aplinkos emocijų suvokimas, jų raiškos kontrolė
padeda vaikui prisitaikyti prie aplinkos, užmegzti ir palaikyti geranoriškus, šiltus santykius su kitais. Taip pat
mokantis atpažinti kito vaiko jausmus iš „emocijų ženklų“, vaikas ugdosi empatiją – gebėjimą pajausti ir
suprasti kito emocinę būseną. Ramybės, tylos kampelio įrengta erdvė su priemonėmis gali būti naudojama
ir namuose. Tokiu atveju mažyliai jaustų ugdymo tęstinumą , o tėveliai bendradarbiaudami su pedagogais
padėtų vaikui greičiau pasiekti teigiamų rezultatų.
Ko reikia, kad vaikas gebėtų suvokti savo emocijas ir tinkamai jas reikštų?

Tirkiliškių lopšelio – darželio pedagogai pastebi, tam kad vaikas galėtų sėkmingai suvokti savo emocijas ir
išmoktų tinkamai jas reikšti, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:
• kalbėtis su vaiku apie tai, ką jis jaučia, parodyti, kad suprantame visus vaiko išgyvenamus jausmus, pa-
dėti įvardyti emocines būsenas, atvaizduoti jas su pasirinktomis priemonėmis;
• padėti vaikams išmokti tokių emocijų raiškos būdų, kurie leistų jam pasijusti geriau, tačiau
neskaudintų kitų šalia esančių ugdytinių, šeimos narių;
• nedrausti vaikams jausti „blogų“ jausmų, ne moralizuoti dėl jų, o nukreipti vaikų pastangas
priimtinais būdais išreikšti net ir nemaloniausius jausmus.
Pati emocija yra trumpalaikė, tačiau tai tokia būsena, kuri gali stipriai paliesti kiekvieną greta esantį
žmogų. Dažniausiai emocijos kyla dėl aiškių priežasčių – kažkas supykdė, įžeidė, pradžiugino,
nustebino ir panašiai. Jau nuo ankstyvojo amžiaus ikimokyklinukai susiduria su įvairiomis
emocijomis. Dažnai jos būna vos kelios, tačiau labai stiprios: tai džiaugsmo ir pykčio emocijos. R.
Žukauskienės, O. Malinauskienės ir R. Erentaitės nuomone, vaikų emocinio charakterio formavime
didžiausią įtaką daro tėvų auklėjimas. Pasak mokslininkių, tėvai daro įtaką bendraudami,
vadovaudami ir pateikdami jau suformuluotas elgesio normas.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Asta Dabašinskienė
Pritarta 2023-08-31 VGK posėdyje Nr.4

Literatūra:
1. Dekimavičienė J., Vaikų emocijų ugdymas: patarimai tėvams. Prieiga per internetą:
https://krppt.lt/vaiku-emociju-ugdymas-patarimai-tevams/
2. Žukauskienė R., Malinauskienė O., Erentaitė R., Tėvų auklėjimo stiliaus ir emocinio intelekto
sąsajos su vyresniųjų paauglių saviveiksmingumu bei saviverte pagal lytį. Prieiga per internetą:
https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367178687377/J.04~2011~1367178687377.pdf
3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. (2015). Ikimokyklinio ugdymo metodinės
rekomendacijos. Vilnius: UAB „Baltic Printing House“
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2018) Misija: vaikų sveikatos
kompetencija gerosios patirties knyga. Vilnius: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Siekiame sukurti saugią ir funkcionalią ugdymo(si) aplinką grupėse ir lauke, kuri skatintų vaiko aktyvumą, kūrybiškumą ir žingeidumą. Visos priemonės yra atvirose lentynose, edukaciniuose kampeliuose, vaikams matomos ir lengvai prieinamos.

Vaikai turi galimybę kurti  iš aplinkoje esančių daiktų ir priemonių. Tai padeda ugdytis vaikų  bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams.

Priešmokyklinių grupių ugdomoji aplinka papildyta inovatyviomis priemonėmis – šviesos stalais. Prie šių stalų organizuojama viena veiklos zonų  retai lieka tuščia. Šviesos stalus pamėgo ir berniukai ir mergaitės. Čia jie kuria įvairius rankdarbius iš natūralių gamtinių medžiagų.

 Vaikai turi galimybę ,,pasukti“ galveles ir šachmatų treniruotėse. Šachmatai – tai mokslas, menas ir sportas. Šachmatai formuoja  vaikų charakterį, lavina protą bei meninį skonį.

Kaip pastebi pedagogai ir tėvai, žaidimas šachmatais padeda vaikams susikaupiti,  lavinti atmintį, mąstymą.

Salėje tenkinami  judėjimo poreikiai. Judesiai skatina vaikų motorikos vystymąsi, stiprina svei­katą, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį darbingumą. Vaikai įpranta sistemingai mankštinti kūną, patiria fizinių pratimų emocinį džiaugsmą.

Lauke pastatyti nauji sportiniai kompleksai, kur vaikai, įvairiais metų laikais, gali žaisti ir sportuoti.

 Vaikai turi galimybę lankyti papildomo ugdymo šokių būrelį. Čia lavimami  ritminiai gebėjimai, koordinacija, taisyklinga laikysena, diegiama sceninė kultūra. Vaikai išmoksta įvairių šokių žingsnelių, jų kompozicijų, vėliau statomi imitaciniai šokiai.